Režisūra – Bernhard Bub, Bárbara Luci Carvalho
Muzika – Bernhard Bub, Ruben Wielsch, Bobby Packham, Darío Lozano
Ramirez, Lauren Boissonnet
Aktoriai – Edith van den Elzen, Lucas Tanajura, Effi Bodensohn, Lauren
Boissonnet, Benedikt Müller, Max Büttner, Anna D’Errico, Michael
Nicolas Schmidt Guerrero, Patsch Katrin Hailer, Solal Phan Mazet

Gatvės teatro spektaklis „Pelenai“ kalba apie jausmus, kurie dėl neaiškios ateities apima vis daugiau žmonių. Naratyvas „aukščiau, greičiau, toliau, geriau“ senka, o kartu su juo ir esminiai mūsų gyvenimo būdo aspektai. Pasaulis dega – ir mes, jį padegę, pamažu suvokiame savo pažeidžiamumą.
Atsižvelgiant į artėjančią klimato katastrofą ir karo realybę (jau ir Europoje), teatras „Antagon“ kelia klausimą: „Kas lieka, kai lieka tik pelenai“? Viena yra aišku: kiekviena pabaiga atneša naują pradžią. Ar Feniksas pakils iš pelenų, iš išnaudojimu paremto pasaulio griuvėsių?

Žvelgiant į ateitį, verta prisiminti tai, kas buvo. Kuriose mūsų kultūros paveldo vietose galime atrasti pastaraisiais amžiais nukirptas gijas? Kurios užmirštos ir marginalizuotos dainos, šokiai, ritualai gali sukurti pasakojimą apie tai, kas mus jungia kaip žmones – ir kur yra mūsų skirtingų kultūrinių tradicijų sąsajos?
Spektaklyje „Pelenai“ tradicinių šokių ir dainų fragmentai derinami su fiziniu teatru, lėlių teatru ir maskaradu. Groja instrumentinė grupė, kurios tarptautiškumą atspindi instrumentų įvairovė – nuo sintezatoriaus iki berimbau. Užmegzdami tiesioginį kontaktą su publika, penkiolika aktorių sukuria jaudinantį vyksmą ir vaizdą, emocingą sprogstamąjį užtaisą,

„Antagon theaterAKTion“ 1990 m. įkūrė režisierius Bernhard‘as Bub‘as. Tai vienas didžiausių ir garsiausių nepriklausomų teatro kolektyvų Vokietijoje. Teatro trupė gyvena ir dirba kaip bendruomenė rytinėje Frankfurto dalyje.

„Antagon“ naudoja neverbalinį, emocinį bendravimo būdą, kuris neapsakomas žodžiais. Todėl „Antagon“ spektakliai suprantami visame pasaulyje. Nuo pat pirmos teatro veiklos dienos „Antagon“ vykdo savo užsibrėžtą tikslą – nešti teatrą ir šokį žmonėms viešosiose erdvėse ir paversti šias vietas kultūros vietomis.