- Apie mus
- Naujienos
- Kolektyvai
- Ernsto Vicherto mėgėjų teatras I kategorija
- Liaudiškos muzikos kapela „Bengeliai“ II kategorija
- Tautinių šokių grupė „Gintaras“ II kategorija
- Folkloro ansamblis „Vėlingis“ II kategorija
- Agluonėnų klojimo teatras
- Vokalinis ansamblis „Agluona“
- Folklorinė grupė „Žvejytės“
- Tautinių šokių kolektyvo „Gintaras” moterų šokių grupė
- Administracinė informacija
- Užsiėmimai kultūros centre
- Festivaliai ir premijos
Vilhelmo teatrų festivalis
Tarptautinis kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalis” per teatro prizmę atranda
ir atskleidžia Mažojoje Lietuvoje esančius kūrybiškos vietokūros teatrinio modelio išskirtinumo ženklus. Bendradarbiaujant su istorikais „Vilhelmo teatrų festivalis” atneša svarų pokytį į kūrybiškos vietokūros populiarinimą Mažosios Lietuvos regione, turintis savyje labai daug ir įvietinimo formų apraiškų, kuri įkvepia žmones iš naujo įsivaizduoti jų aplinką „nepalaidojant” istorijos ir erdves paversti bendruomenę vienijančiais centrais. „Vilhelmo teatrų festivalio” pamatinis tikslas- atgaivinti pasirinktą istoriškai svarbią vietą, ją meniškai įveiklinant bei palikti po savęs tam tikrą tos vietos pokytį.
„Vilhelmo teatrų festivalis” – tai gamtos, istorijos ir meno sinergija, kuri sujungia nuostabų Mažosios Lietuvos paveikslą: Mažosios Lietuvos Tyrų pažintinį taką, Vilhelmo kanalą, vertingus ir svarbius girių laukymėse įkurtus ir jau išnykusius kaimus. Kaip teigia Richardas Schechneris (1968), keliaudamas skirtingomis erdvėmis, veiksmas „kvėpuoja” ir pati publika tampa pagrindiniu sceniniu elementu. „Vilhelmo teatrų festivalis” yra jaudinantis ir provokuojantis kūrybiškos vietokūros žygis istoriniais pėdsakais. Festivalyje skamba specialiai šiam projektui sukurta kompozitorių muzika, dramaturgų tekstai. „Vilhelmo teatrų festivalio” idėja gimė iš nuostabus gamtos paveikslo: Klaipėdos rajonas – keturių vandenų kraštas, kurį skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios, vingiuoja sraunios upės, žalią rajono veidą gyvina mėlynos ežerų akys. Klaipėdos rajone jaučiamas ryškus istorinis ir kultūrinis palikimas. Vaizduotę žadina gamtos peizažai, tūkstantmečius skaičiuojanti lietuvininkų krašto istorija, per amžius išsaugota kultūra, puoselėjamos tradicijos. O labiausiai visus intriguoja istorinis ir tiesus it vokiška tvarka paslaptingasis Vilhelmo kanalas, kurio apylinkės pasižymi unikaliu pamario kraštovaizdžiu, sukurtu dviejų gamtos stichijų – vandens ir vėjo. Tik čia atsiveria įstabūs vaizdai: neaprėpiama pamario lyguma, reta augalija, būdinga pamario kraštui, migruojančių ar perinčių vandens paukščių būriai, tolumoje boluoja nerijos kopos. Ši vietovė dar niekada nebuvo pritaikyta meniniams ieškojimams, o tuo labiau teatro festivaliui.
Gaivinamos vietos:
2022 m. „Vilhelmo teatrų festivalis“ („Šnabždesiai”) – Mažosios Lietuvos Tyrų pažintinis takas. Žmogaus rankų nesuniokotame draustinyje skatinome ieškoti naujų žmogaus ir gamtos dialogo būdų per garsą, žodį, vaizdą ar judesį. Vietos pokytis po festivalio: atnaujinti paukščių stebėjimo bokštai, pastatyti nauji informaciniai stendai, sutvarkyti takai.
2023 m. „Vilhelmo teatrų festivalis“ („Tėkmė”) – Mažosios Lietuvos Vilhelmo kanalas. Šį kartą dėmesys pačiam Karaliaus Vilhelmo kanalui. Žmonės pirmą kartą buvo kviečiami pažinti kanalą per meninę prizmę. Vietos pokytis per festivalį – išvalytas ir išgilintas įplaukos kanalas.
2024 m. ,,Vilhelmo teatrų festivalis“ („Šviesotamsos”) – tenykštės gyvenvietės bei sodybos, supamos medžių, dirbamų laukų, pievų ir girių, jau išnykę ir tebestovintys unikalūs senoviniai pastatai, išlikusios istorinės vertybės ir kapinaitės. Vietos pokytis – sutvarkytos kapinės, joms suteiktas unikalus numeris, visuomenei atvertas Kairių poligonas.
2025 m. Į Kuršių marių krantus jau ketvirtą kartą įsiliejo tarptautinis „Vilhelmo teatrų festivalis”, suburiantis unikalias teatro trupes iš Lietuvos ir užsienio. Kūrybiškos vietokūros festivalis šiemet įprasmino Kuršių marias, o pagrindinė šių metų tema – „Krãštas”, skirta Kuršių marių vandens simbolikai ir kultūrinei reikšmei. Festivalio pagrindiniu akcentu tapo net septyni tradiciniai ir istoriniai laivai.