Skip links

DUOTAS STARTAS KLAIPĖDOS KRAŠTO METAMS

Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Seimas šiuos metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. Šią visai šaliai reikšmingą sukaktį Klaipėdos rajonas pradejo minėti šiandien, sausio 14 d., Priekulės kultūros centre.

 

Dėkojame visiems, kūrusiems, kuriantiems ir žinoma kursiantiems Lietuvą. Tikime, jog ši naujai gimstanti Mažosios Lietuvos vėliavų įteikimo tradicija mus sujungs ir kitais metais.

 

Padėkos ceremonijos metų buvo įteiktos Mažosios Lietuvos vėliavos:

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai – už nuolatinį dėmesį Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto istorijos ir paveldo puoselėjimui, prasmingą Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos istorijos, tradicijų populiarinimą ir saugojimą;
  • Agluonėnų seniūnijai – už pirmaprades Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorijos saugojimo Klaipėdos rajone brydes, pradėtas dar 1983 m., atidarius etnografinę sodybą- muziejų Agluonėnuose ir šių tradicijų nuolatinį ir ilgametį puoselėjimą;
  • Dovilų seniūnijai – už kūrybingą bendruomenės ir visų seniūnijos įstaigų sutelkimą saugant ir populiarinant Mažosios Lietuvos istorijos tradicijas, įamžinant svarbias krašto asmenybes ir (Kapinių šventės Kisiniuose – Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio ir kultūros paveldo tradicijos išsaugojimą);
  • Priekulės seniūnijai – už įdomias ir kūrybiškas idėjas, populiarinant Priekulės miesto ir seniūnijos istoriją, nuolatinį dėmesį ir rūpestį Mažosios Lietuvos kultūrai ir paveldui;
  • Kretingalės seniūnijai – už dailininkės Evos Labutytės vardo garsinimą ir įamžinimą, Mažosios Lietuvos istorijos vertybių perteikimą jaunajai kartai;
  • Gargždų seniūnijai – už gyvenimo Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos pasienyje išskirtinumą. Žydų paveldo išsaugojimą bei aktualizavimą;
  • Judrėnų seniūnijai – už lakūno Stepono Dariaus, dalyvavusio 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo įvykiuose, vardo garsinimą;
  • Veiviržėnų seniūnijai – už prasmingą Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos istorijos sugyvenimą seniūnijose teritorijoje;
  • Endriejavo seniūnijai – už vietos istorijos išsaugojimą ir populiarinimą rašytiniuose šaltiniuose – (Endriejavo monografijos leidyba);
  • Sendvario seniūnijai – už Eketės piliakalnio išsaugojimą, tvarkymą ir įveiklinimą;
  • Dauparų-Kvietinių seniūnijai – už aktyvų bendruomenių įsitraukimą į vietos tradicijų išsaugojimą per renginius, edukacijas;
  • Vėžaičių seniūnijai – už Volmerių dvaro paveldo, istorijos ir kultūros išsaugojimą ir pristatymą visuomenei.

 

Istorinę renginio dalį moderavo istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Silva Pocytė.

 

Pranešimą skaitė Vilniaus universiteto prof. Domas Kaunas „Ar Klaipėdos kraštas buvo prijungtas, ar suvienytas su Lietuvos Respublika? Lemtingi 1923 metų sausio dienų įvykiai”.

Mokytoja, rašytoja, Gargždų miesto garbės pilietė Edita Barauskienė pristate knygą ,,Šimtas metų po vienu stogu: Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui”.

 

Mažosios Lietuvos vėliavos buvo įteiktos, tiems, be kurių šio krašto istorija nenugultų knygose, žmonių lūpose, nebūtų puoselėjama ir perduodama jaunąjai kartai: Editai Barauskienei už išskirtinį darbą krašto istorijos srityje sudarant, rengiant ir išleidžiant knygas, Mažosios Lietuvos regiono garsinimą,, Domui Kaunui už ilgametę, rezultatyvią mokslinę, visuomeninę veiklą, Mažosios Lietuvos istorinio paveldo populiarinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, Silvai Pocytei už istorinės, kultūrinės atminties puoselėjimą, Mažosios Lietuvos krašto istorijos saugojimą, aktyvų dalyvavimą rajono visuomeniniame gyvenime, kultūros procesuose, Virginai Asnauskienei už lietuvininkų tarmės puoselėjimą, jos perdavimą jaunajai kartai, etnokultūrinio paveldo saugojimą, ilgametį, išskirtinį darbą kultūros srityje.

 

Leave a comment

Skip to content