FESTIVALIS ,,ŽENKLAI'' PRIEKULĖJE - Priekulės meno ir kultūros centras

Naujas vyksmas Priekulėje – festivalis ,,Ženklai”.

Festivalį pradėjo kaligrafijos dirbtuvės, kurias dvi dienas (balandžio 11 ir 12 d.) iš anksto užsiregistravusiems priekuliškiams vedė „Prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklos“ lektorius Linas Spurga. Dirbtuvių metu išrašyti žodžiai ir krašto rašytojų citatos nugulė į vieną iš video projekcijų.

Festivalį šeštadienio vakarą pradėjo visų mylima dainininkė Alina Orlova, pasidalinsianti savo pažinimo ženklais per visiems gerai žinomomas autorines ir naujas dainas. Koncero metu įteikti trys svarbūs apdovanojimai – Metų kultūros ir meno darbuotojo bei Ernsto Vicherto vardo „Jaunasis talentas“ premijos bei nacionalinis „Aukso paukštės“ apdovanojimas.

Simboliška, kad antrus metus iš eilės teikiama Metų kultūros ir meno darbuotojo premija šiemet atvežta būtent į Priekulę, festivalio „Ženklai“ organizatorių namus. Jos laureatu už didelį indėlį kultūrai tapo režisierius Donatas Savickis. D. Savickis Priekulės kultūros centre dirba jau aštuonerius metus ir vadovauja Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto ir Agluonėnų klojimo teatrams.

Vakaro metu pagarsinti ir „Aukso paukštės“ apdovanojimai, kurie įteikiami ryškiausiems Lietuvos kolektyvams, jų vadovams, tautinei kultūrai nusipelniusioms asmenybėms. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtais ir Kultūros ministerijos finansuojamais mėgėjų meno apdovanojimais kasmet pagerbiami labiausiai nusipelnę šalies chorai, teatrai, šokių kolektyvai, folkloro, dainų ir šokių ansambliai, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Geriausiu 2023 m. suaugusiųjų teatru ir vadovu paskelbtas Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras ir jo vadovas Donatas Savickis.

Ernsto Vicherto teatras gyvuoja jau 18-us metus ir yra atpažįstamas dėl unikalaus savo repertuaro. Teatro mylėtojai, lankydamiesi spektakliuose, susipažįsta su Mažosios Lietuvos krašto autorių – Ernsto Vicherto, Ievos Simonaitytės ir kitų, kūryba.

„Jaunojo talento“ šlovė – už sportinius pasiekimus

Apdovanojimų ceremoniją vainikavo 14-osios Ernsto Vicherto vardo premijos „Jaunasis talentas“ įteikimas. Jos laureate tapo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokinė Kamilė Mikluš, džiuginusi sportiniais pasiekimais. Mergaitė šiemet tapo Europos kudo čempione, o Lietuvos kyokushin karatė federacijos teisėjų lyga jai suteikė B kategorijos teisėjo pažymėjimą. Keturiolikmetės pasiekimų bagaže gausu ir kitų apdovanojimų – tai įvairios prizinės vietos rajono varžybose ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose čempionatuose. Iš viso į premiją pretendavo 5 jaunuoliai, pasiekę geriausių rezultatų meno, tiksliųjų mokslų srityse, visuomeninėje veikloje.

A. Orlovos koncertas. Foto: A. Kazlauskas

GARSO PERFORMANSAS „Prisiminti – negalima užmiršti“

Duetas TYKUMOS: Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas

Performansas buvo dedikuojamas ilgaamžę istoriją menantiems miestams. Jo ašis – paguldytas pianinas, nuo kurio nuimti viršutiniai dangčiai ir du atlikėjai skambino ne klavišais, bet visomis kitomis pianino muzikinėmis dalimis. Paraleliai grojimui jis buvo ardomas. Klavišai – garsą skleidžianti pianino dalis – palaipsniui tampo nebylūs, atskirti nuo bendro klaviatūros diapazono. Tarsi istorija ir atmintis, kuri gali būti perrašoma, perkuriama, netiksliai interpretuojama. Atlikėjai juos dalina klausytojams-žiūrovams.

Šis simbolinis dalinimas – tai priminimas ir kvietimas nepamiršti savo istorijos ir kartu išsaugoti atmintį.

Performanso autoriai Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas yra žinomai Lietuvos muzikos kūrėjai, veikiantys neo-folk, industrial muzikos srityse. Šis performansas – pirmas jų bendras darbas tokio žanro kontekste.

KRAUPIŲ „ŠIŠION“ erdvinis paveikslas / Teatras „Lino lėlės“Autoriai: Linas Zubė (koncepcija, aktorius), Adomas Zubė (muzika), Donatas Bielkauskas (video).

„Lėlių teatras yra atskiras pasaulis, pasakojantis apie mūsų santykį į buvusį ir esamą laiką, santykį į čia buvusius ir esančius žmones, įvy-kius ir save.“ – Linas Zubė. Šišion gyveno šišioniškiai – čionykščiai Klaipėdos krašto gyventojai. Juodai apsirėdę, surinkimininko namuose suoluose susėdę, sakytojo klausantys žmonės. Iš porceliano puoduko geriantys, kafiją pyragu užkandantys. Nors kai kuriuos jų kaimus apsemdavo pievas užliejęs upių vanduo, tačiau beveik visus senuosius gyventojus nuplovė ne jis, o šišioniškiams ypač negailestingas sovietmečio tvanas, žudęs ir kankinęs vietinius gyventojus, naikinęs ir plėšęs jų turtą. Minėdami ir apmąstydami šio krašto žmonių istorijas, bandome bent dalinai kompensuoti jiems padarytą skriaudą, jaukinamės šį kraštą, atperkame savo kaltę be kaltės prieš žmones, kurie neatlaikė istorijos smūgių. Tie, kas šišion gyvena, gali papasakoti net kraupesnių istorijų.

ELEKTRONINĖS MUZIKOS PROJEKTAS Tarvainis

Kuršių Nerijoje gimusio menininko Luko Tarvainio projektas, tyrinėjantis neaprėpiamas eksperimentinės elektroninės muzikos plotmes – naujas vardas šios stilistikos scenoje. Autorius leidžiasi į autentiškumo ir unikalaus skambesio paieškas pasitelkdamas netradicines komponavimo technikas bei akademinės elektronikos praktikas – aleatorinės, algoritminės, generatyvinės muzikos principus. Gimtosios Nerijos miškų, jūros ir kopų įkvėpimas ataidi tamsokame, plukdančiame „kuršiškos elektronikos” skambesyje ir nuotaikoje. Festivalyje ,,Ženklai” muzikos tėkmė kūrybiškai persipynė su priekuliškės Editos Barauskienės kūryba.

Teatrinė inscenizacija ,,Istorinė Priekulė”

Priekulės Ernsto Vicherto teatras

Spalvomis sušvitusioje istorinėje Priekulės gatvėje miestelio gyventojai ir svečiai galėjo stebėti specialiai festivaliui sukurtą teatrinę inscenizaciją. Tradiciniais kostiumais apsirengę šišioniš-kiai kvietė prisiminti unikalią knygnešystės istoriją ir bendrąją daraktorystės – mokymo(si) – tradiciją. Lydimi isorinių miestelio gatvės garsų bei vaizdų, aktoriai kurė teatrinius paveikslus, pasakojančius apie svarbų šio krašto indėlį į švietėjišką veiklą ir kalbos bei literatūros, spausdinto žodžio išsaugojimą. „Turime jausti pareigą kalbėti apie tai, kas yra svarbu, kas susiję su mūsų lietuvių kultūros ir literatūros palikimu.“ – prof. Viktorija Daujotytė.

IDEO PROJEKCIJA ,,SKAROTI GYVENIMAI”

Autoriai: Jolita Vozgirdienė (koncepcija), Kristijonas Lučinskas (muzika), Donatas Bielkauskas (vaizdas).

Skaros – motinų palikimas ir atmintis. Lino, šilko, batisto, aksomo, atlaso, brokato, kašmyro ar tiulio… Baltos, gėlėtos, languotos, taškuotos, raštuotos, sidabro ir aukso siūlais ataustos. Beveiknedėvėtos ir senos, jau suadytos, bet taip mielos skaros iš praeities, iš namų atminties. Kiek tose skarose gyvenimo… Tai saviti ženklai, liudijantys unikalią žmogaus, šeimos ar net giminės istoriją. Autentiški senieji skarų puošybos raštai menantys gimtį, vaikystės namus, kasdienos ritmą, šventės jaudulį, meilės virpesį, karo nuojautą, tremties sunkumą, pokario nerimą, netekties skausmą. Kiek tos skaros meilės prisigėrusios…Šis kūrybinis projektas – nusilenkimas skarotiems gyvenimams ir padėka praėjusiam laikui.