Šiemet festivalio organizatoriai kvietė visus atsigręžti į gamtą, į jos neįkainojamus dvasinius turtus ir grožį.
Kritinis taškas žmogaus ir gamtos ryšyje bei pusiausvyroje pasiektas pramonės revoliucijos epochoje, kai žmogus, patikėjęs savo galia ir viršenybe, išplėtojęs mokslą ir pasiekęs reikšmingų laimėjimų technikos srityje, ėmė brautis į gamtą, griaudamas ir naikindamas jos natūralų būvį taip, kad gamta pradėjo eiti prieš žmogų.
Vis daugiau sąmoningų žmonių kalba apie tai, koks svarbus grįžimas į harmoningą santykį su gamta, kaip reikalinga atkurti balansą tarp gamtinio ir urbanistinio žmogaus veikimo lauko. Vilhelmo teatrų festivalis skatino išgirsti ir prisiminti, ką mums vis dar kalba gamta.
Dėka valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojų pasakojimų festivalio svečiai sužinojo, ką žmogaus rankų nesuniokotame draustinyje byloja šimtamečiai medžiai, augalai, žolės, ką ošia marios, ką kalba takas.
Žiūrovai ieškojo naujų žmogaus ir gamtos dialogo būdų per garsą, žodį, vaizdą ar judesį, patyrė harmoniją, pajautė pusiausvyrą, galiausiai – galbūt surado save.
Festivalio programoje pasirodė 6 teatro trupės: šokio teatro „Judesio erdvė“, Šeiko šokio teatras, teatras „Degančios žirafos“, „Apeirono“ teatras, Pantomimos teatro „A“, Priekulės Ernsto Vicherto teatras. Trijų valandų trukmės renginį vainikavo Donato Bielkausko, Kristijono Lučinsko ir Viktoro Rubežo garso instaliacija ir koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“.
Festivalio režisierius Donatas Savickis, tekstus kūrė dramaturgė Virginija Rimkaitė, kompozitorius Donatas Bielkauskas. Visus sužavėjo Agnės Jablonskytės kurtos dekoracijos − briedžiai, kurie žiūrovus lydėjo viso festivalio metu.
Festivalyje žiūrovai išvydo Kornelijos Krasilnikovaitės meninę instaliaciją ,,Aš turiu šaknis“.
Džiaugiamės, jog festivalis sutelkė bendruomenę. Žiūrovų vežimu pasirūpino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, o išskirtinai ekologišku transportu − elektromobiliais − Drevernos uostas. Aktyviai į kvietimą savanoriauti atsiliepė daug jaunimo. Istorija dalijosi Gargždų krašto muziejaus atstovė Sabina Vinciūnienė ir Drevernos kultūros namų renginių organizatorė Virgina Asnauskienė.
Tikime ir tikimės, jog Vilhelmo teatrų festivalis taps tradiciniu ir prioritetiniu Mažosios Lietuvos meno festivaliu.
Festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Nuotr. Robertas Dveržeckas