Skip links

Vilhelmo teatrų festivalis

Vilhelmo teatrų festivalis tai gamtos ir meno sinergija, kuri sujungs nuostabų Mažosios Lietuvos gamtos paveikslą – Tyrų pelkės pažintinį taką ir Vilhelmo kanalą. Teatro ir gamtos festivalis bus jaudinantis, žavingas ir provokuojantis žygis kartu su tyru oru ir mintimis, kuris ne tik įgyvendins meninį tikslą, bet ir paskatins draustinio misiją.

Keliaujant žmogaus nepaliestu taku susitiks Šeiko šokio teatras, Pantomimos teatras A, Kompozitoriaus Kristijonas Lučinskas ir kiti kūrėjai. Žiūrovai specialiai užsakytais autobusais iš Priekulės bus nuvežti į Tyrų pelkės pažintinį taką 3 valandų nuostabiam žygiui, kad pajaustų draustinio grožį ir aplinkos įvairovę. Lankytojai taip pat išgirs miškininkų ir gamtos gidų informaciją.

Menines stoteles kurs pakviestos teatro ir šokio trupės, muzikos kompozitoriai kartu su aktoriais. Tai lyg spektaklio žygis, kuris turi būti jaudinantis langas į gamtos poveikį. Naujasis festivalis bus Vilhelmo teatro festivalio dalyvių bendravimo ir bendradarbiavimo kurį pamatys žiūrovai, rezultatas.

Tikime ir sieksime, kad Vilhelmo teatro festivalis taptų žinomas kaip sąveikaujantis su vietos bendruomene, atskleidžiantis Mažosios Lietuvos istorijos klodus ir įnešantis naujas, nepažintas menines formas, pritaikytas prie nepažintos vietos.

Festivalio organizatoriai kviečia visus į Tyrų pelkės pažintinį taką ir Vilhelmo kanalą. Žmogaus rankų nesuniokotame draustinyje išgirskime tai, ką mums gali papasakoti šimtamedžiai medžiai, augalai, žolės, išgirskime, ką ošia marios, ką kalba takas. Skatiname ieškoti naujų žmogaus ir gamtos dialogo būdų ir per garsą, žodį, vaizdą ar judesį atrasti glaudesnį santykį, kontempliuoti pirmapradės būties grožį, patirti harmoniją, pajusti pusiausvyrą, galiausiai – surasti save. Gal čia pavyks išgirsti tai, ką šnabžda mūsų sielos…

 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba https://www.ltkt.lt/
 
#vilhelmoteatrufestivalis2022#Priekuleskulturoscentras#LietuvosKulturosTaryba
 

Vilhelmo teatrų festivalyje dalyvaus net šeši teatrai, susipažinkime:

1.,,Degančios žirafos” – tai choreografių Viktorijos Krikščiūnaitės ir Gintarės Šeduikytės bei režisierės Agnės Aleksiejūnaitės-Puslienės įkurtas modernus šviesų, šešėlių bei judesio teatras, 2020 metais startavęs su performansu pagal S.Dali paveikslus ,,Antropomorfinis kabinetas‘‘.

Taip pat nuo 2021 metų rudens, kaip kviestinė aktorė/šokėja prie teatro prisijungė choreografė Reda Knabikaitė.

Mūsų teatro vizija – savo darbais kalbėti nuoširdžiai, ryškiai ir įsimintinai. Šiuo metu Degančios Žirafos ne tik užsiima kūryba, bet ir veda šešėlių teatro dirbtuves „Nebylios šešėlių pasakos”, o nuo Rugsėjo atidarys teatro bei šokio studijas.

2. Apeirono teatras  
Ritualinis veiksmas „Ašmenys“/ Ritual action „Adges“.

Nebekalbu žodžiais – kalbu ašmenimis. Mano glėbys  – du pjautuvai. Mano lopšinė – galandamos geležtės.  Kad užmigčiau – prispaudžiu akis peiliais.
Šiąnakt ant ašmenų uždegiau žvakes ir išbūriau tau ateitį – tavo vaikai ir vaikų vaikai niekada nenustos  žaisti peiliais ir ugnimi.
Ritualinis veiksmas „Ašmenys“ išardytų bažnyčių griuvėsiuose.
Inspiruota Birutės Pūkelevičiūtės poezijos rinkinio „Metūgės“

Režisierės:
Greta Gudelytė, Eglė Kazickaitė
Aktorės:
Eglė Kazickaitė, Greta Gudelytė
Muzika:
Grid 707

3. Pantomimos teatras A  įkurtas 1993 m. Tai kolektyvas, propaguojantis pantomimos ir judesio raišką, kuriantis originalius įvairialypius projektus – nuo dramatiškų tragizmo kupinų spektaklių iki ironiškų pramoginio žanro etiudų.

Teatro įkūrėjo ir meno vadovo Alekso Mažono  kūryba yra įvairiaspalvė, jis nėra artimas klasikinei pantomimai. Kai kuriuose spektakliuose jos visai atsisakoma. Savo kūrybos stilių jis pavadino „Soul Dance" (Sielos šokis). Sielos šokio atlikėjas nėra suvaržytas, į savo vaidinimus jis įpina tai, ko negalima išmokti jokioje vaidybos mokykloje. Tai atsidavimas judesiui ir gebėjimas giliai jausti pasaulį, filosofiškai į jį žvelgti ir atiduoti savo kūną įkvėpimui.

Teatras daug keliauja po Europą, yra daugybės tarptautinių teatro festivalių dalyvis. Aktyviai dalyvauja ir Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose, projektuose. Bendradarbiavo su žymiais Lietuvos ir užsienio menininkais, tokiais kaip A. Gotesmanas, A. Šenderovas, Ludger Schmidt (Vokietija), styginių kvartetas „Chordos“.

4. Šokio teatras „Judesio erdvė“ buvo įkurtas 2017 metais, Klaipėdoje. Jo steigėja, režisierė ir choreografė, Laura Geraščenko, yra daugelio projektų ir šokio spektaklių, sujungusių įvairių sričių menininkus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, autorė.
Šokio teatras „Judesio erdvė“ yra profesionali daugiadisciplininio meno organizacija, kurios kertinis tikslas yra skleisti grožį ir šviesą per meną. Mūsų veikla yra labai plati: organizuojame inovatyvius teatralizuotus renginius, meno projektus, taip pat, esame aktyvūs socialinėje veikloje, formuodami tvarius ryšius tarp Lietuvos ir tarptautinės menininkų bendruomenės, ugdant jaunąją kartą meno pagrindais.

„Judesio erdvė“ yra sparčiai augantis šokio teatras, kurio komanda yra labai gausi, apjungianti įvairių sričių specialistus, besivadovaujančius keturiomis kertinėmis vertybėmis: profesionalumu, atsakingumu, inovatyvumu ir atvirumu šių dienų pasauliui ir žmonijai.

5. Šeiko šokio teatras

2012 m. Klaipėdoje įkurtas Šeiko šokio teatras – viena aktyviausiai kuriančių profesionalaus šiuolaikinio šokio trupių Lietuvoje. Choreografės Agnijos Šeiko vadovaujamas šokio teatras kuria ir šalies bei užsienio publikai pristato aukščiausiais nacionaliniais apdovanojimais įvertintus įvairių žanrų ir formų šokio spektaklius, taip pat užsiima šokio edukacija, rengia viešus pasirodymus mieste, bendradarbiauja su įvairiomis bendruomenėmis.

Dovilė Binkauskaitė – Šeiko šokio teatro šokėja, mokytoja, choreografė. KU įgijusi choreografijos bakalaurą, tęsė studijas Edukologijos magistro srityje, vėliau gilinosi į kūno-judesio terapijos studijas. Jau dvidešimtmetį aktyviai kurianti šokėja ir choreografė, šiuolaikinio šokio dėstytoja, taip pat aktyviai dirba kaip kūno-judesio terapijos praktikė, dirbanti su negalią turinčiais žmonėmis.

6. Ernsto Vicherto teatras – tai lyg Mažosios Lietuvos pranašas, gyvuojantis jau 17-tus metus. Savo istoriją kuriantis Priekulės miesto teatras korealiuoja su chrestomatine ir  šiuolaikine dramaturgija , žavintis savo žiūrovus eksperimentais netradicinėse erdvėse. Senoji geležinkelio stotis atgimsta pasakų motyvais, istorinės  koplyčių sienos pasakoja praeities išgyvenimus, o lietuvių literatūros klasikės I.Simonaitytės kūriniai įpatingai sinergizuoja teatro pastatymuose. Jaudinantys susitikimai su Ernsto Vicherto teatro gerbėjais ir mylėtojais užburia kafijos gėrimo seansais, o šišioniška tarmė įgauna nepaprastą tikėjimą tradicijomis ir jų puoselėjimu.

Festivalio kompozitorius​

Autorinis Donato Bielkausko projektas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“, pasitelkiant garso ir vaizdo priemones pristato Klaipėdos miesto garsovaizdį, sujungiantį savo prigimtimi skirtingus turinius, t. y. industrinį Klaipėdos peizažą su pajūrio kraštovaizdžiu ir natūraliais gamtos garsais. Tokiu būdu projektas skatina ekologinius klausimus, kurie aktualūs kiekvienam miestui, bet ypač Klaipėdai – tai pramoninės, technologinės atšiaurios miesto pusės ir natūralios gamtinės aplinkos, kokioje norėtų gyventi žmonės, susidūrimas. Šių dviejų, dažnai prieštaringų ir nesusikalbančių polių santykį įgarsina D. Bielkausko įrašyta naktinė Klaipėdos garsovaizdžio panorama, pramoniniai uosto ūžesiai. Kitoje pusėje – skaidrus ambient, autorinė Donato muzika, elektroninės pamario fokloro transkripcijos, gamtos gyvybė. Donato Bielkausko kūryba per tris dešimtmečius sklido dviem kryptimis – jis žinomas ir kaip etno, postfolklorinės muzikos autorius, ir kaip avangardinės elektronikos, ambient stilistikos puoselėtojas. „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“ – ypatingos koncepcijos muzikinė programa, apibendrinanti ir jungianti visą D. Bielkausko kūrybą. Kartu su juo gyvo garso koncerte gros bendražygiai Kristijonas Lučinskas (Driezhas) ir Viktoras Rubežas.

Festivalio balsas

Kristina Švenčionytė – aktorė, performansų kūrėja ir atlikėja, sukūrusi virš 30 vaidmenų teatre, kine ir įvairių performansų, šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijos šiuolaikinės skulptūros magistro programoje, gilinasi į audiovizualinę kūrybą, jungia tekstą, jo garsinę išraišką ir skulptūrą.

Festivalio dramaturge

Dramaturgė, rašytoja Virginija Rimkaitė Klaipėdos universitete baigė lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro bei teatrologijos magistro studijas. 2016 m. tapo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgijos konkurso „Versmė“ laureate. Kūrybinių dirbtuvių metu parašė savo pirmąją pjesę „virimo temperatūra 5425“, lapkritį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko pjesės skaitymai. Artūro Areimos teatro eskizas pagal Virginijos Rimkaitės pjesę „virimo temperatūra 5425“ 2017 m. laimėjo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą, tais pačiais metais įvyko spektaklio premjera, o 2019 m. pjesė buvo pastatyta ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė). Antroji Virginijos pjesė „Patina“ 2018 m. Niurnbergo valstybinio teatro organizuotame tarptautiniame dramos konkurse „Kalbėjimas apie sienas“ užėmė trečiąją vietą, tų pačių metų birželį Niurnbergo valstybiniame teatre įvyko pjesės skaitymai (rež. Markus Hoppe). 2021 m. „Patinos“ skaitymai įvyko ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. Paulius Ignatavičius). 2020 m. vasarį lėlių spektaklio „Namai“ kūrybinė grupė (Virginija kūrė spektaklio dramaturgiją) nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ Spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje.

2017 m. Virginija tapo Lietuvos rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkurso laureate (išleista apysaka „21 a“), o 2018 m. apysaka „21 a“ apdovanota Kazimiero Barėno literatūrine premija. 2020 m. lapkritį Virginijai Rimkaitei suteiktas meno kūrėjo statusas.

Festivalio dekoracijos

Restauratorė Agnė Jablonskytė Vilniaus dailės akademijoje baigė bakalauro bei magistro studijas – dailės ir interjero restauravimą (skulptūros ir polichromuoto medžio specilizaciją). 2016 m. dalyvavo parodoje “Skulptūros restauratoriaus dirbtuvės. Studentų darbų paroda”. Baigusi studijas įgytas žinias taikė praktikoje – Švč. Trejybės bažnyčios eksterjero stiuko lipdybos konservavimas ir restauravimas, Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų eksterjero gipsinio dekoro konservavimas ir restauravimas, Vilniaus senųjų kapinių (Rasų kapinių) centrinės koplyčios interjero konservavimas ir restauravimas ir t.t.

2019 m. laimėjo restauratorių Kaminskų premiją. 2021m. Vilniaus miesto šurmulį iškeitė į Klaipėdą bei jame esantį Klaipėdos lėlių teatrą, kuriame pradėjo kurti dekoracijas spektakliams. 2021 m. prisidėjo prie spektaklio “Tarp žemės ir dangaus” (rež. Karolina Jurkšaitė) dekoracijų kūrimo.  2022 m. dekoracijų kūrimas lauko spektakliui “Apie žuvis ir žmones” (rež. Gintarė Radvilavičiūtė).

Meninė instaliacija „Aš turiu šaknis“

Idėjos autorė ir vykdytoja – Kornelija Krasilnikovaitė

Kompozitorius – Vykintas Jasaitis

Medinės dekoracijos meistras – Evaldas Einikis

„Aš turiu šaknis“ – projektas, kurio metu buvo fiksuojami unikalūs žmogaus ir jo išsirinkto medžio portretai visoje Lietuvoje. Šiuo meniniu kūriniu siekiama atkreipti dėmesį į žmogaus atotrūkį nuo gamtos, beatodairišką miškų ir medžių kirtimą, taip pat pakviesti prisiminti savas šaknis – istorines, tautines, dvasines. Pamatyti šį kūrinį bus galima atsinešus nepaprastą bilietą – kumščio dydžio lauko akmenį, svarbu šį akmenėlį rasti sąmoningai. (Bilietų bus galima rasti ir vietoje).

Skip to content